Seneliai tarp mūsų neproporcingai kenčia nuo skurdo, blogos sveikatos, neįgalumo, socialinės izoliacijos, prievartos, apleidimo, piktnaudžiavimo, nuo deramo maisto, orios pastogės, kokybiškos sveikatos priežiūros, patikimų komunikacijos priemonių ir bendruomeninių ryšių trūkumo. Dažnai jiems tenka sunkiausia našta dėl gamtinių katastrofų, ginkluotų konfliktų ir finansinių krizių, - vardijo arkivyskupas Bernardino Auza, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO būstinėje Niujorke, dalyvaudamas seminare apie senėjimą ir apie senesnių žmonių indėlį į socialinį vystymąsi.
Senelių grupė auga, tiek skaičiumi, tiek santykiu su bendra pasaulio populiacija, ypač dėl medicinos pažangos. Tačiau jei medicina pažengė į priekį ir pratęsė žmonių gyvenimo metus, analogiško proceso daugelyje visuomenių neįvyko, jos nebuvo pertvarkytos taip, kad jose atsirastų pakankamai vietos vyresniems ir senesniems žmonėms. Poreikis išvystyti konkrečias ir praktines priemones, kad vyresnių žmonių žmogaus teisės būtų apsaugotos ir jų poreikiai patenkinami yra būtinas ir skubus, pažymėjo Šventojo Sosto delegacijos vadovas. Pasak jo, tikrai pagirtina JT seminaro tema apie vyresnių žmonių įnašą į visuomenės pažangą, nes pernelyg dažnai matome, kaip seneliai nuo jos atskiriami, nors jie yra, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „išminties rezervuaras“ mūsų bendruomenėms. Reikia kritiškai pažvelgti į tokią visuomeninę santvarką, kuri orientuota vien į efektyvumą, vien į produkciją, „išmetant“ tuos, kurie nebegamina, kaip kad senelius. (Vatikano radijas)
